Giumri (Gyumri K'aghak')
Giumri (??) – miestas Širako srityje, Armėnijos šiaurės vakaruose, netoli sienos su Turkija. Nuo Jerevano nutolęs 120 km. Antrasis pagal dydį šalies miestas, srities centras. Svarbus transporto centras, geležinkelio mazgas, automobilių kelias, jungiantis Jerevaną su Batumiu, oro uostas. Išvystyta lengvoji, mašinų, maisto pramonė, išplėtoti keramikos, vario dirbinių amatai. Yra pedagogikos institutas, du teatrai, kraštotyros muziejus, paveikslų galerija, istorinis-architektūrinis draustinis. Kontinentinis klimatas. Giumri veikia didelė Rusijos karo bazė, apginkluota zenitiniais raketiniais kompleksais S-300 ir reaktyviniais naikintuvais MiG-29.
Mieste stovi paminklai žymiam armėnų kilmės prancūzų dainininkui Š. Aznavurui (g. 1924 m.) ir tarybiniam aktoriui F. Mkrtčianui (1930–1993).
Gyvenvietė dabartinio miesto teritorijoje buvo jau V a. pr. m. e. Tuomet vadinta Kumairi. Po 1804–1813 m. vykusio Rusijos ir Persijos karo, atiteko Rusijai, kuri 1837 m. pastatė tvirtovę, o 1840 m. miestą pervadino Aleksandropoliu. 1899 m. per miestą nutiestas geležinkelis, kuris paskatino pramonės ir amatų augimą. Nuo 1924 m. iki 1991 m. vadintas Leninakanu. Miestas smarkiai nukentėjo per katastrofišką Spitako žemės drebėjimą 1988 m. gruodį.
Mieste stovi paminklai žymiam armėnų kilmės prancūzų dainininkui Š. Aznavurui (g. 1924 m.) ir tarybiniam aktoriui F. Mkrtčianui (1930–1993).
Gyvenvietė dabartinio miesto teritorijoje buvo jau V a. pr. m. e. Tuomet vadinta Kumairi. Po 1804–1813 m. vykusio Rusijos ir Persijos karo, atiteko Rusijai, kuri 1837 m. pastatė tvirtovę, o 1840 m. miestą pervadino Aleksandropoliu. 1899 m. per miestą nutiestas geležinkelis, kuris paskatino pramonės ir amatų augimą. Nuo 1924 m. iki 1991 m. vadintas Leninakanu. Miestas smarkiai nukentėjo per katastrofišką Spitako žemės drebėjimą 1988 m. gruodį.
Žemėlapis - Giumri (Gyumri K'aghak')
Žemėlapis
Šalis - Armėnija
 |
 |
| Armėnijos vėliava | |
Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. Armėnijos satrapija buvo įkurta VI a. pr. m. e. po Urartu žlugimo. Armėnijos karalystė savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant Tigranui Didžiajam. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija, tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m. e. m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko. Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji Kilikijos Armėnija, egzistavo Viduržemio jūros pakrantėje.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| AMD | Armėnijos dramas (Armenian dram) | Ö | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| HY | Armėnų kalba (Armenian language) |